virtienis

virtiẽnis sm. (2) Rtr, NdŽ, Mšk, Paį, Avl, Ps, Ds, Zr, vìrtienis (1) KŽ; LL61, L žr. 1 virtinis: I virtieniùs darydavom, kruopas taisydavomės [iš miežių] Gsč. Juk seniau tie virtiẽniai būdavo dideliu daiktu Pš. Ruginiai virtiẽniai ot skanūs Ob. Žiemą virdavom virtieniùs iš grybų Grž. Kai neturiam mėsos, virtieniùs su gruzdais verdam Krč. Prie stalo kruta šeimininkė, ji taiso rytdienai virtienius rš. Ta bažnyčia su virtieniù užrakinta, su kelbasa užkabinta (ps.) Jnšk. Daba tokios ponios, ka nė virtiẽnių nemoka išvirt Krč.